Kategorija → muilas ir eksperimentai
Kas džiūsta ant lentynos…
Mano lentynos gerokai apsunko. Net pati nepajutau, kaip vienas po kito muilo kilogramai nugulė ant visų laisvų spintų ir spintelių ir grasinasi okupuoti mano namus. O kadangi ištaikėme progą ir juos visus sufotografavome, tad pats metas ir jums pasirodyti, ką pastaruosius porą mėnesių veikiau. Taigi pradėsiu savotišką įrašų seriją, kiekviename iš jų aprašydama vis naują pieno vonių muilą, būtinai su vaizdiniais įrodymais. O kol pabaigsiu dabar džiūstančius, kolekcija spės pasipildyti naujais. Na, trumpiau tariant, tikiuosi, kad medžiagos šitiems įrašams užteks ilgam, labai ilgam.
Tarp kitko, šį ir kitą sekmadienį (t.y. rugpjūčio 8 ir 15 dienomis) vėl bandysime laimę Klaipėdos Blusų Turguje, tad lauksime lankytojų ir smalsuolių.
Grįžom
Pagaliau apsitvarkėm! Labai nelaiku čia tas serveris sugalvojo numirti, bet nieko nepadarysi. Užtruko truputį ilgiau, nei norėjosi, bet savaitės kaip tyčia pasitaikė tikrai ganėtinai užimtos.
Svarbiausia, kad mes čia, įrašai yra ir galima toliau darbuotis. Ištaikiau ilgą, laisvą savaitgalį, tad imsimės dar trijų naujų muilų. Laukit naujienų, jos bus tikrai gardžios..
Tiesa, būčiau visai pamiršus – per visą kelionių maratoną ištaikėm minutėlę ir greitai nufotografavom Juodųjų granatų muilą.
Tiek šiam kartui!
Kaip gimsta natūralus muilas
Muilas turbūt yra paprasčiausia priemonė kasdieniame grožio rituale, tačiau retai kas žino, kaip iš tiesų jis gaminamas. Aš ir pati nežinojau, kol nepradėjau tuo domėtis. Todėl visai nesistebiu, kad dabar, man užsiminus, ką veikiu laisvalaikiu, dažnai tenka nustebusioms akims pasakoti, kaip aš čia tą muilą verdu.
Viskas yra paprasta – muilui tereikia aliejų, šarmo ir vandens. Sumaišius vandenyje ištirpusį šarmą su aliejumi, prasideda saponifikacijos procesas (nedrįstu šito termino versti), tai yra – pradeda gamintis muilas. Šis procesas užtrunka net iki savaitės ir jam pasibaigus šarmo muile nelieka, jis visas sureaguoja su aliejais. Aš recepte visada šarmo dedu 5-8proc. mažiau (angliškai tai vadinama superfat arba lye discount), kad liktų truputėlį nesureagavusio aliejaus ir muilas būtų švelnesnis.
Turbūt labiausiai per kantrybę kerta pagrindinė muilo virimo taisyklė – išvirtas muilas privalo 4 – 8 savaites džiūti ir bręsti, kad būtų visiškai paruoštas keliauti su jumis į vonią. Pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejaus muilas, dar vadinamas Kastilijos, džiovinamas net iki pusės metų. Yra manoma, kad kuo ilgiau jis džiūna, tuo švelnesnis odai tampa.
O taip pat aš jums žadėjau ir reportažą, kaip aš viriau Kavos ir Vetiverio muilą, taigi…
Pradedu pamažu tirpdydama aliejus ir sviestus
Šiame recepte vandenį pakeičiau stipria kava
Sumaišius su šarmu, kantriai laukiu tinkamos konsistencijos
Jos sulaukus, į puodą keliauja ir kavos tirščiai
Sukrečiame į formas ir dekoruojam!
Ir galiausiai, jau po 24 valandų, išimame iš formų ir supjaustome
Naujos formos ir naujas muilas
Praėjusią savaitę gavau naujas, šviežutėles medines formas muilui lieti! Labai knietėjo man, tad jau spėjau ir išbandyti jas. Štai jums keletas akimirkų paerzinimui. Artimiausiu metu laukit pilno reportažo!
p.s. O reportažą nufotografavo netyčia mūsų virtuvėj pasimaišęs Artiom Ištuganov.
Kodėl geriau rinktis natūralų muilą?
Aš niekada nebuvau perdėtai paranojiška dėl visų tų cheminių priedų maiste ar kosmetikos priemonėse, tačiau man jie nepatinka. Niekam jie nepatinka. Ir jei turiu pasirinkimą, aš ilgiau pasiknisiu parduotuvės lentynoje, kad susirasčiau sviestą (o ne sviesto produktą) ar sumokėsiu daugiau už tikrą sūrį.
Lygiai taip pat yra ir su muilu. Tai, ką randame parduotuvėse, nėra muilas, tai – „muilo produktas“, praktiškai skalbimo milteliai muilo pavidalu. Natūralus muilas yra gaminamas iš įvairiausių odą lepinančių sviestų ir aliejų – alyvuogių, taukmedžio, avokadų, migdolų ir dar daugelio. Tuo tarpu komerciniame muile geriausiu atveju rasite gyvulinių riebalų ar kokosų, palmių aliejaus su nemaža porcija Sodium lauryl sulphate ir kitų neištariamų cheminių priedų – taip tiesiog pigiau. Toks muilas sausina odą, nuplaudamas ne tik nešvarumus, bet ir apsauginį odos sluoksnį. Taip pat yra įtarimų, kad kai kurie jų sukeliair kur kas sunkesnius negalavimus, nei vien išsausėjusi oda. Ne ką geresni yra ir vadinamieji “glicerininiai” muilai ar dušo geliai/kremai.
Nesakau, kad, jei nepirksite natūralaus muilo, ryt jums kojų pirštai nubyrės, ne. Tik primenu, kad visada yra galimybė rinktis.
Pradedame
Taigi – bonžūr, mielieji lankytojai.
Visų pirma turbūt reikėtų pasiaiškinti, kas esame tokie ir ką čia veikiame, tad mielai prašome paskaityti mūsų glaustą „Apie“:
„Pieno vonios“ yra nedidelė virtuvė, kurioje sukamės mes – Evelina ir Ieva. Verdame muilą, gaminame įvairiausias priemones voniai ir kūnui. Ir esame čia tam, kad parodytume jums, kaip tikrai natūraliai galima lepinti save.
Štai jums ir pagrindinė informacija. Iš tiesų, rankų darbo muilo ir kūno priežiūros priemonių gamyba susidomėjau senokai, bet turėjo praeiti truputis laiko, kad pati imčiausi bandyti. O dabar man atrodo, kad gera idėja būtų ir rašyti apie tai. Pasižiūrėsim, kas iš to išeis.
Rašymą užmečiau senokai, tad – kantrybės, man reikia atgauti įgūdžius (čia turėtų būti pataikūniškai besišypsantis veidelis).
O rašysim apie viską. Aišku, pirmiausia tai girsimės, ką pačios išbandėme, ką naujo pagaminom. Bus ir receptų jums namie išbandyti, daug informacijos apie bazinius, eterinius aliejus, molius ir kitus ingredientus, kuriuos naudojame. Rašysim apie viską, kas mums atrodys verta dalinimosi.
Na ką, pasiraitojam rankoves ir imamės darbo!