↓ Archyvas ↓

Kategorija → apie ingredientus

Ankstyvas vasaros derlius

Ar jūs pastebėjote, kaip greitai atėjo vasara? Nespėjau net sumirksėti, o štai jau viskas žydi, kvepia ir Klaipėda pilna lengvai apskrudusių vasarotojų. Dievinu šitą laiką!  Norisi keltis anksčiau ir nuveikti gal dešimt kartų daugiau.

Bet daugiausiai džiaugsmo vasarą man suteikia derlius. Uogos, vaisiai ir daržovės mūsų pilvams, o įvairiausi augalai, žolės, piktžolės ir vaistažolės – viskam apskritai!

Žinoma, aš labiausiai laukių pastarųjų. Muilą galima drąsiai išvirti ir iš parduotuvinių žolelių, jis bus kuo puikiausias. Tačiau nepalyginamai smagiau yra pačiai visą vasarą rinkti žoleles, kabinti, džiovinti jas. O tada visus metus iš šių atsargų virti muilą. Nežinau, ar muilas gali būti „nuoširdus“, bet man būtent taip atrodo – kad iš savom rankom rinktų žolelių išvirtas muilas kažkuo nuoširdesnis.

Štai vakar nurinkome glėbį šviežių, kvepiančių ramunėlių. Dabar jos linksmai šildosi prieš saulę mūsų virtuvėje. O kai išdžius, keliaus į naują muilą-šampūną (apie juos šiek tiek vėliau). Taip pat priskynėme ir nedidelį glėbelį kaulažolių, nes jau senokai norėjau išbandyti jas keliuose savo eksperimentuose kaip natūralų dažiklį.

Ir, žinoma, saldžiausias derlius – pirmasis šių metų medus. Galėčiau eiles rašyti jam – toks šviežias, toks kvapnus. Prieš porą dienų parsinešėme nemažą stiklainiuką, bet kažkodėl jis labai sparčiai nyksta. Įtariu, kad naktį virtuvėje puotauja Mikė Pūkuotukas. Nes kaip gi kitaip puslitris medaus dingtų taip greitai? Reikia suskubti ir kuo greičiau išvirti Avižų, pieno ir medaus muilo, nes kitaip gali nieko ir nelikti.

Dabar dar reikia susiruošti aplankyti atokias pamiškes, paupius ir patvorius, kad prisirinkti didžiausią glėbį dilgėlių. Jų taip pat šiais metais prireiks, ir nemažai. Tik kur aš viską sutalpinsiu?

O jūs ar renkate žoleles vasarą?

Apie aliejus

Kartais pasvarstau, kad kankinu jus informacijos klodais. O gal tai jums net patinka? Šįkart informacijos paklodė su tikslu – aliejai yra mano pagrindinė darbo priemonė. Tad kai ateity prie naujo muilo surašysiu eilę visokių aliejų ir sviestų, norėčiau, kad jūs suprastumėte, kuris kokią funkciją atlieka, kad tai nebūtų tiesiog bereikšmių žodžių kratinys kaip ir prie daugelio grožio priemonių, kur natūralūs ingredientai kartais atrodo įrašomi vien dėl paveiksliuko ant pakuotės.

Iš tiesų, tų aliejų yra baisi galybė, kiekvienam receptui vis norisi kažką naujo išbandyti. Visi jie turi skirtingas savybes, tad sumaniai derinant receptą  ir gauname tą tobulą gabalėlį muilo – puikiai putojantį, švelnų ir ilgai tarnaujantį. Tačiau kiekvienas amatininkas turi pagrindinius aliejus, be kurių neįsivaizduoja savo darbo. Lygiai taip pat ir aš. Tik va gyvulinių riebalų niekada nenaudojau ir nemanau, kad naudosiu, nors jie ir pigesni. Galima sakyti, kad mano muilai netgi yra veganiški!

Visų pirma, niekaip neišsiversčiau be kokosų aliejaus, kuris turbūt būtų muilo virėjų Šventasis Gralis, mat iš jo išeina kietas, ilgai tarnaujantis, fantastiškai putojantis gabaliukas muilo. Bet (juk visada yra „bet“) – jį būtina maišyti su kitais, labiau maitinančiais aliejais, kad neišsausintų odos. Tad į pagalbą pasitelkiu alyvuogių aliejų, kuris labai maitina ir švelnina odą. Jo niekada negailiu bet kokiame recepte arba tiesiog verdu 100proc. alyvuogių aliejaus muilą be priedų, dar vadinamą Kastilijos muilu. Už jį švelnesnio jau niekur nerasite, puikiai tinka veido odai, vaikams, arba tiesiog jautriai ar sausai odai prižiūrėti.

Palmių aliejų mėgstu, nes jis švelniai valo odą ir taip pat suteikia muilui kietumo. O štai sviestmedžio sviesto įdedu, kai norisi labiau pamaitint odą, mat jis nesureaguoja su šarmu ir išlaiko dalį savo gydomųjų savybių. Štai makadamijų riešutų aliejų atradau visai neseniai, netyčia klaidžiodama internete. Jis priskiriamas jau prie prabangių aliejų, turi begales vitaminų, įvairių riebiųjų rūgščių ir mineralų. Bet kas svarbiausia – puoselėja odą, ją atjaunina, švelnina ir maitina. Tad dabar visada turiu jo savo spintelėje, kaip  ir avokadų aliejaus, kuris pasižymi panašiomis savybėmis. Dar ten guli ir lazdyno riešutų, saldžiųjų migdolų ir abrikosų aliejus. O dar pamiršau kakavos sviestą, kuris kvepia baltuoju šokoladu ir itin maitina odą.

O dar būna agurkų sėklų, braškių sėklų, kukui riešutų aliejaus… ir t.t. ir pan. Bet galbūt šiam vakarui ir tiek užteks.