Taigi, sulaukiau priemonių, naujutėlaičių, gražučių formų ir kibau į darbą.

Pirmiausia į puodą papuolė muilai-šampūnai, nes jų taip pat pavojingai mažėja, o prie įprasto šampūno grįžti aš kol kas neplanuoju.

Dilgėlių muilas-šampūnas, su mėtų ir rozmarinų eteriniais aliejais, dilgėlių nuoviru, natūraliu šilku, kakavos sviestu ir avokadų aliejumi. Puikiai tinka linkusiems riebaluotis plaukams ir šį kartą apvalus, kad būtų patogiau naudoti.

Alaus muilas-šampūnas su apelsinų eteriniu aliejumi, alumi, taip pat šilku, kakavos sviestu ir avokadų aliejumi. Šis labiau tiks sausiems plaukams, mat turi daugiau aliejaus, nesureagavusio su šarmu.

Ir, žinoma, druskos muilas „Pietų vėjas“- su įvairiausių citrusinių eterinių aliejų kokteiliu, rožiniu moliu ir daug daug smulkios jūros druskos. Jis kvepia nuostabiai ir aš negaliu be jo gyventi, ypač vasarą (ir rytais).

Artimiausiu metu iš muilo virtuvės išlįsti neplanuoju.

______________________________________________________________________________

A few weeks ago I finished my salt bar so I went to get a new one from my shelves. Can you imagine how horrified I was when I couldn’t find a single one, not even a teeny tiny piece left. Clearly it’s time to get soaping, otherwise I’ll need to start fighting off my soap-addicted family and not only them. Also, I can’t imagine my bathroom without a salt bar.

So, I got my supplies, my new gorgeous wooden molds and started soaping. First ones on the list were the shampoo bars, since my stash is running dangerously low. And I’m not planning to go back to the commercial shampoo yet.

The green one is a Nettle shampoo bar with rosemary and spearmint essential oils, nettle tea, natural silk, cocoa butter and avocado oil. It’s great for my oily hair and this time I made them round, so they’re much easier to handle.

The brown one is a Beer shampoo bar made with orange essential oil, dark beer, natural silk, cocoa butter and avocado oil. I used a slightly higher superfat, so this one will be better for dry hair.

And, the last one, my favourite salt bar. I call it “The South wind”. It’s scented with a cocktail of citrus essential oils and smells simply amazing. I can’t live without it, especially in summer (and in the mornings, too).

I don’t think I’ll be leaving my soap kitchen anytime soon.

Viskas, ko aš norėjau, yra tiesiog padėkoti – ačiū jums visiems už šiuos metus, už begales gerų žodžių, įvertinimų, pagyrų, paskatinimų, padėkų ir netgi atvirukų! Aš be galo mėgstu tai, ką darau, tačiau tūkstantį kartų smagiau, kai tuo džiaugiesi ne vienas. Ačiū jums už tuščias mano muilo lentynas, jau labai seniai nemačiau jų tokių. Tai reiškia tik viena – naujieji metai, kaip ir priklauso, prasidės naujais įkvėpimais, naujomis idėjomis, nauju muilu (ir netik). Muilo neviriau jau 42 dienas, tad mano galva tiesiog sprogsta nuo minčių, o visos užrašų knygučių paraštės jau nupaišytos muilo eskizais.

Šiltų ir jaukių švenčių visiems, pasimatysime naujaisiais metais! O aš jus palieku su savo mylimiausiu kalėdiniu katinu.

Iš tiesų, per rudenį išviriau galybę muilo ir vis dar jaučiu, kad kas kartą išmokstu kažką naujo, vis dar tobulėju, vis dar tobulinu savo receptus. Muilą verdu jau porą metų, tačiau vis dar jaučiuosi, lyg būčiau kątik pradėjusi. Bet visa tai turi ir šviesiąją pusę – idėjos tiesiog galvoje netelpa. Savaitę išsėdėti ir nieko neišvirti tolygu misijai neįmanomai. Būtent taip nutiko ir su šiuo muilu – pasižadėjau sau iki Kalėdų daugiau nieko nevirti, nes muilo man tikrai pakanka. Ir, savaime suprantama, vos tik aš tai sau pasižadėjau, mane pradėjo persekioti idėjos. Atsikėlus ryte – galvoje muilas, atsigulus vakare – galvoje vien muilas. Ištvėriau lygiai savaitę.

Švelnusis – kaip jau galima spėti iš pavadinimo, labai švelnus muilas su galybe kakavos sviesto, lietuviškų ožkyčių pienu, džiovintomis medetkomis ir ramunėlėmis, ir, žinoma, bekvapis. Vieną kartą jau esu virusi itin švelnų muilą, tačiau receptas man neįtiko, tad jį visiškai pakeičiau ir pasilikau tik pavadinimą.

Na, ir turiu pati pripažinti, kad muilas išėjo labai dailus.

O likutį supilsčiau į silikonines formeles, kurias netyčia užtikau Vilniuje. Taip, šitie žmogeliukai milžiniški, bet vis vien juk baisiai smagūs.

____________________________________________________________________________

I think my blog was on vacation for a few months, but it’s time for me to come back. I didn’t stop soaping, but somehow the news never reached the blog, only facebook. I even got a kick from a few of my readers and I’m so sorry I left all of you out! So, I decided to relocate all of my broadcasting to the blog and then just repost it to facebook. This way everyone can enjoy the soapy goodness!

I’ve made tons of soap this autumn and I still feel that every time I’m learning something new, improving my technique, perfecting the recipes. I’ve been making soap for two years now, but I still feel like I’m just starting out. But there’s a good side to this – ideas are never-ending. It’s simply impossible to stop soaping. I promised myself that I’ll stop soaping until Christmas. After a week, my head was exploding with ideas and the urge to soap, so I had no choice – I had to make soap.

The mild one – a very mild soap with tons of cocoa butter, local goats’ milk and dried calendula and chamomile. Unscented, of course.

And I have to admit, I think it came out awfully pretty.

Kad ilgai čia neplepėčiau, štai jis:

Na, ką manote? Dabar imsimės savo ateities pakuočių ir naujo blogo dizaino.

__________________________________________________________________________

I promised I’ll start writing my blog in both Lithuanian and English, so here goes! Excuse my grammar and weird expressions, I’m sure there will be plenty of that (I’m paranoid about my English skills).

And now back to the today’s topic – I got my logo done! This very important job was entrusted to mister Gediminas Baltaduonis and he did it marvelously (I hope there is such a word). My expectations were more than fulfilled!

What do you all think? Next on the list is our future packaging and redesigning of the blog!

Pirmiausia ėmiausi Avižų, pieno ir medaus muilo – šis derinys jau beveik virtęs “muilo klasika”, turbūt nėra likę nė vieno muilo virėjo, kuris nebūtų jo išbandęs. Ir kiekvienas, žinoma, turi savitą ir mylimą receptą.

Šį muilą aš verdu su natūraliu, lietuvišku ožkos pienu, šiųmetiniu pievų medumi (pamenate tą greitai tuštėjantį medaus stiklainėlį?)  ir maltomis avižomis, kurios labai švelniai masažuoja odą. Pats receptas čia gana paprastas, bet neprastas – su daug alyvuogių aliejaus ir trupučiu sviestmedžio ir kakavos sviestų. Ir, žinoma, palikau jį bekvapį, nes šis muilas pats savaime itin švelniai ir maloniai kvepia. Mes jį labai mėgstame, nes jis labai tinka jautriai, sausai ir vaikų odelei.

O sekantis eilėje buvo Sodininko muilas. Kažkada labai seniai jau esu jį virusi, tačiau vis neprisiruošdavau pakartoti.

Visiškai natūralus, ypač gerai plaunantis ir šveičiantis muilas tiesiog tobulai tinka atsigaivinimui po karštos ir “murzinos” dienos sode ir nevisai. Tarpusavyje derinau keletą citrusinių eterinių aliejų su lašeliu čiobrelio ir rozmarino, tad kvapas ypač keliantis nuotaiką ir vasariškas – žolelės sudaro malonų pagrindą citrusams, juos kiek sušvelnina.

Kol kas spėjau sunaudoti mažiau nei pusę gabaliuko muilo, tad įtariu, kad naudosis jis gana taupiai. Prieš pradedama šį eksperimentą kažkodėl buvau įsitikinusi, kad naujoji procedūra užims kur kas daugiau laiko, tačiau ši teorija nepasitvirtino – porą kartų gerai išsitrinkti galvą ir perskalauti actu užtrunku tiek pat, kiek naudodama šampūną ir kondicionierių. Triukas su buteliuku labai viską palengvina. Be to, keliauti su šiuo gabaliuku muilo taip pat bus labai paprasta – ir vietos užims, ir svers mažiau.

Tiesa, turiu įtarimą, kad minkštas vanduo dar labiau pagerintų rezultatus, bet šios prabangos aš šiuo metu neturiu.

Tuo ir baigsis šis eksperimentas. Tačiau apie muilus-šampūnus turbūt dar išgirsite -  kaip tik galvoje išbaiginėju keletą naujų, patobulintų receptų, kiekvieno skoniui.

Labai nekantrauju pamatyti, kaip plaukai jausis po dviejų savaičių.

O kad visiškai jums neįkyrėčiau savo pliurpalais, šis tas prasiblaškymui – Melionai ir žalioji arbata, sviestmedžio ir šilko muilas. Šviežias, tik vakar supjaustytas, linksmas ir žalias. Ir kvepia gaiviais vasaros vakarais!

Šiek tiek jaudinausi dėl to, kaip muilas putos, tačiau visiškai be reikalo – sudrėkinus gabaliuką užteko porą kartų pasukti rankose ir jis ėmė putoti dideliais, gražiais burbulais, o įtrinkus į plaukus suputojo iki fantastiškos, standžios baltos putos. Vieną akimirką norėjosi šokt iš vonios ir ją nufotografuoti. Taip, muilo virėjai beveik kaip alaus mėgėjai dievina gerą putą. Normaliems žmonėms tai gali pasirodyti kiek neįprasta. Plaukus gerai perploviau porą kartų, kaip man rekomendavo daryti mama. Skirtumas buvo gana ryškus – plaukai net girgždėjo nuo švarumo, tačiau baisu buvo net pagalvoti, kaip man juos reikės iššukuoti. Atidžiai perskalavau acto tirpalu – idėja su buteliuku geniali, kur kas lengviau paskirstyti ir reguliuoti, kur ir kiek patenka acto tirpalo. Bet kvapas, nors ir dešimt kartų praskiestas, manęs nesužavėjo. Dar kartą perskalavau šiltu vandeniu. Valio, plaukai truputėlį labiau atsipainojo, lengviau šukavosi.

Išsidžiovinusi supratau, kodėl daugelis pataria nespręsti apie rezultatus po pirmo plovimo. Savo kasomis šiandien gal net galėčiau pasivaržyti su pačiom laumėm iš pasakų. Na, gerai, truputėlį perdedu, jie tiesiog nekaip atrodo – neblizga, atrodo kaip ne iki galo išplauti, lyg būčiau tiesiog vandeniu perskalavusi, ir baisiai veliasi. Užtad jiems išdžiūvus visiškai nebesijaučia acto kvapo, labai tuo apsidžiaugiau – anoks malonumas kvepėti raugintais agurkais. Na ką, susipiname plaukus ir nieks net nepastebės, taip? Šiandien Klaipėdoje vėjuota, visi bus pasišiaušę, beveik neišsiskirsiu.

Kadangi panašaus rezultato ir tikėjausi iš pirmos dienos, tai nosies per daug nenukabinau. Laukiu nesulaukiu rytojaus, su kiekviena diena turėtų darytis vis geriau. O po keletos dienų pranešiu, kaip man toliau sekasi prisijaukinti savo naująją rutiną, tad sekit naujienas.

Viena iš labiausiai man patinkančių muilo savybių yra įvairovė. Muilo galima išvirti kokio tik norite – įvairiausiems odos tipams, šveičiančio, gydančio, su pienu, grietinėle, alumi, druska, medumi, skutimosi muilo, muilo veidui ir net muilo plaukams. Taip, muilo-šampūno. Skamba kiek neįprastai? Gali būti, juk taip pripratome prie šampūnų buteliukuose. Pamenu, kai mama man pasakojo, kaip visą jaunystę plaukus plovė vien ūkišku muilu, negalėjau patikėti. Sunku buvo net įsivaizduoti, atrodė, kad iš plaukų turėjo likti šieno kupeta. Bet buvo priešingai.

Štai, aš jau du metai kaip verdu muilą, bet vis dar nedrįsau pabandyti išvirti muilo-šampūno. Tačiau vieną dieną, stovėdama savo vonioje, nusprendžiau, kad jau metas baigti draugystę su plastikiniais spalvotais buteliukais, kurių sudėties nesugebėčiau perskaityti nenusilaužusi liežuvio. Kam man to reikia, jeigu aš galiu pati, savo rankom, išsivirti paprasto ir sveiko savo plaukams „šampūno”. Taigi, ėmiausi darbo. Ilgai užtrukau tą receptą kurdama, mat įprastos muilo virimo taisyklės čia nevisai tiko. Susirinkau visą įmanomą informaciją ir štai, po šešių savaičių, prieš mane guli mano pirmasis „blynas“ – dilgėlių muilas-šampūnas, su dilgėlių nuoviru, dilgėlių ištrauka, tikru šilku ir mėtų bei levandų eteriniais aliejais. Jau smalsu? Man buvo labai smalsu. Todėl nutariau padaryti šį tą naujo – per artimiausias dvi savaites aš naudosiu savo muilą-šampūną ir aprašysiu (nuoširdžius) savo įspūdžius, kaip man sekasi pripratinti savo gaurus prie naujos rutinos.

Pradedant naudoti muilus-šampūnus, galima susidurti su tam tikromis problemomis. Man turbūt jau niekam nereikia priminti, kad natūralus muilas nėra neutralus, jis visada linksta į šarminę pusę. O mūsų plaukai labai mėgsta rūgštinę terpę. Tad po kiekvieno plovimo stipriai rekomenduojama plaukus perskalauti acto tirpalu (viena dalis acto ir devynios dalys vandens). Actas sureguliuos ph pusiausvyrą, be to, padės lengviau iššukuoti plaukus, sušvelnins juos ir jie gražiai blizgės. Galima jį vadinti savotišku kondicionieriaus pakaitalu. Jeigu esate pratę plauti plaukus įprastu šampūnu, jiems reikės kažkur dviejų savaičių, kad apsiprastų su visiškai pasikeitusiais įpročiais.

Taigi, kviečiu visus prisijungti ir pasižiūrėti, kas iš viso šito eksperimento išeis. Ar pavyks man dar šiek tiek supaprastinti savo kasdienybę, ar visgi nuleidusi galvą grįšiu prie baisiųjų spalvotų buteliukų?

Poryt pradedame!