Su žyme → dilgėlės
Muilas-šampūnas: Eksperimentas
Viena iš labiausiai man patinkančių muilo savybių yra įvairovė. Muilo galima išvirti kokio tik norite – įvairiausiems odos tipams, šveičiančio, gydančio, su pienu, grietinėle, alumi, druska, medumi, skutimosi muilo, muilo veidui ir net muilo plaukams. Taip, muilo-šampūno. Skamba kiek neįprastai? Gali būti, juk taip pripratome prie šampūnų buteliukuose. Pamenu, kai mama man pasakojo, kaip visą jaunystę plaukus plovė vien ūkišku muilu, negalėjau patikėti. Sunku buvo net įsivaizduoti, atrodė, kad iš plaukų turėjo likti šieno kupeta. Bet buvo priešingai.
Štai, aš jau du metai kaip verdu muilą, bet vis dar nedrįsau pabandyti išvirti muilo-šampūno. Tačiau vieną dieną, stovėdama savo vonioje, nusprendžiau, kad jau metas baigti draugystę su plastikiniais spalvotais buteliukais, kurių sudėties nesugebėčiau perskaityti nenusilaužusi liežuvio. Kam man to reikia, jeigu aš galiu pati, savo rankom, išsivirti paprasto ir sveiko savo plaukams „šampūno”. Taigi, ėmiausi darbo. Ilgai užtrukau tą receptą kurdama, mat įprastos muilo virimo taisyklės čia nevisai tiko. Susirinkau visą įmanomą informaciją ir štai, po šešių savaičių, prieš mane guli mano pirmasis „blynas“ – dilgėlių muilas-šampūnas, su dilgėlių nuoviru, dilgėlių ištrauka, tikru šilku ir mėtų bei levandų eteriniais aliejais. Jau smalsu? Man buvo labai smalsu. Todėl nutariau padaryti šį tą naujo – per artimiausias dvi savaites aš naudosiu savo muilą-šampūną ir aprašysiu (nuoširdžius) savo įspūdžius, kaip man sekasi pripratinti savo gaurus prie naujos rutinos.
Pradedant naudoti muilus-šampūnus, galima susidurti su tam tikromis problemomis. Man turbūt jau niekam nereikia priminti, kad natūralus muilas nėra neutralus, jis visada linksta į šarminę pusę. O mūsų plaukai labai mėgsta rūgštinę terpę. Tad po kiekvieno plovimo stipriai rekomenduojama plaukus perskalauti acto tirpalu (viena dalis acto ir devynios dalys vandens). Actas sureguliuos ph pusiausvyrą, be to, padės lengviau iššukuoti plaukus, sušvelnins juos ir jie gražiai blizgės. Galima jį vadinti savotišku kondicionieriaus pakaitalu. Jeigu esate pratę plauti plaukus įprastu šampūnu, jiems reikės kažkur dviejų savaičių, kad apsiprastų su visiškai pasikeitusiais įpročiais.
Taigi, kviečiu visus prisijungti ir pasižiūrėti, kas iš viso šito eksperimento išeis. Ar pavyks man dar šiek tiek supaprastinti savo kasdienybę, ar visgi nuleidusi galvą grįšiu prie baisiųjų spalvotų buteliukų?
Poryt pradedame!
Ankstyvas vasaros derlius
Ar jūs pastebėjote, kaip greitai atėjo vasara? Nespėjau net sumirksėti, o štai jau viskas žydi, kvepia ir Klaipėda pilna lengvai apskrudusių vasarotojų. Dievinu šitą laiką! Norisi keltis anksčiau ir nuveikti gal dešimt kartų daugiau.
Bet daugiausiai džiaugsmo vasarą man suteikia derlius. Uogos, vaisiai ir daržovės mūsų pilvams, o įvairiausi augalai, žolės, piktžolės ir vaistažolės – viskam apskritai!
Žinoma, aš labiausiai laukių pastarųjų. Muilą galima drąsiai išvirti ir iš parduotuvinių žolelių, jis bus kuo puikiausias. Tačiau nepalyginamai smagiau yra pačiai visą vasarą rinkti žoleles, kabinti, džiovinti jas. O tada visus metus iš šių atsargų virti muilą. Nežinau, ar muilas gali būti „nuoširdus“, bet man būtent taip atrodo – kad iš savom rankom rinktų žolelių išvirtas muilas kažkuo nuoširdesnis.
Štai vakar nurinkome glėbį šviežių, kvepiančių ramunėlių. Dabar jos linksmai šildosi prieš saulę mūsų virtuvėje. O kai išdžius, keliaus į naują muilą-šampūną (apie juos šiek tiek vėliau). Taip pat priskynėme ir nedidelį glėbelį kaulažolių, nes jau senokai norėjau išbandyti jas keliuose savo eksperimentuose kaip natūralų dažiklį.
Ir, žinoma, saldžiausias derlius – pirmasis šių metų medus. Galėčiau eiles rašyti jam – toks šviežias, toks kvapnus. Prieš porą dienų parsinešėme nemažą stiklainiuką, bet kažkodėl jis labai sparčiai nyksta. Įtariu, kad naktį virtuvėje puotauja Mikė Pūkuotukas. Nes kaip gi kitaip puslitris medaus dingtų taip greitai? Reikia suskubti ir kuo greičiau išvirti Avižų, pieno ir medaus muilo, nes kitaip gali nieko ir nelikti.
Dabar dar reikia susiruošti aplankyti atokias pamiškes, paupius ir patvorius, kad prisirinkti didžiausią glėbį dilgėlių. Jų taip pat šiais metais prireiks, ir nemažai. Tik kur aš viską sutalpinsiu?
O jūs ar renkate žoleles vasarą?