Su žyme → eksperimentas
Muilas-šampūnas: Eksperimentas, 6-a diena
Taigi, jau šešios dienos kaip aš naudoju savo muilą-šampūną. Nors pirmoji diena ir nebuvo tokia jau sėkminga, jau sekančią dieną situacija ėmė taisytis. Na, bent jau nebebijojau nosies iš namų iškišti! Mano plaukai buvo kur kas švaresni ir lengviau sutvarkomi, ne be priekaištų, tačiau per daug skųstis tikrai negalėjau. Kaip ir visi sakė, su kiekviena diena plaukai vis labiau priprato prie naujo „rėžimo“. Štai šiandien jie jau žymiai švelnesni, pagaliau įgavo šiek tiek purumo ir blizgesio. Dabar nė už ką neatiduočiau savo acto – kad ir kaip mane erzintų jo kvapas, plaukams jis akivaizdžiai išėjo į naudą. Sunkiausiai prisitaikyti sekasi mano plaukų galiukams – jie vis dar šiurkštūs ir veliasi, tad kaskart patepu juos lašeliu makadamijų riešutų aliejaus. Jau buvau pasiruošusi aliejumi tepti beveik visus plaukus, bet pasirodė, kad jiems vietoje kondicionieriaus visiškai pakanka perskalavimo actu. Nuo šiandien pradėsiu plauti plaukus kas antrą dieną, nes nebėra jokio reikalo juos plauti kasdien – jie kuo puikiausiai atrodo ir sekančią dieną.
Labai nekantrauju pamatyti, kaip plaukai jausis po dviejų savaičių.
O kad visiškai jums neįkyrėčiau savo pliurpalais, šis tas prasiblaškymui – Melionai ir žalioji arbata, sviestmedžio ir šilko muilas. Šviežias, tik vakar supjaustytas, linksmas ir žalias. Ir kvepia gaiviais vasaros vakarais!
Muilas-šampūnas: Eksperimentas, 1-a diena
Kaip ir pasižadėjau, nuo šiandien pradedu savo eksperimentą. Ryte keliaudama į vonią netgi šiek tiek jaudinausi – ne vietoj pasireiškė pokyčių baimė. Iš anksto susimaišiau acto perskalavimui (dažniausiai rekomenduojamas obuolių actas, bet aš parduotuvėje nučiupau balto vyno acto su riešutais, turbūt tikėjausi, kad įsivaizduojamieji riešutai užmaskuos acto kvapą. Aha, norėtum.). Tarp kitko, labai šaunią idėją pasiūlė viena mano pažįstama muilo virėja – actą su vandeniu susimaišyti patogiame pusės litro buteliuke nuo sulčių vaikams.
Šiek tiek jaudinausi dėl to, kaip muilas putos, tačiau visiškai be reikalo – sudrėkinus gabaliuką užteko porą kartų pasukti rankose ir jis ėmė putoti dideliais, gražiais burbulais, o įtrinkus į plaukus suputojo iki fantastiškos, standžios baltos putos. Vieną akimirką norėjosi šokt iš vonios ir ją nufotografuoti. Taip, muilo virėjai beveik kaip alaus mėgėjai dievina gerą putą. Normaliems žmonėms tai gali pasirodyti kiek neįprasta. Plaukus gerai perploviau porą kartų, kaip man rekomendavo daryti mama. Skirtumas buvo gana ryškus – plaukai net girgždėjo nuo švarumo, tačiau baisu buvo net pagalvoti, kaip man juos reikės iššukuoti. Atidžiai perskalavau acto tirpalu – idėja su buteliuku geniali, kur kas lengviau paskirstyti ir reguliuoti, kur ir kiek patenka acto tirpalo. Bet kvapas, nors ir dešimt kartų praskiestas, manęs nesužavėjo. Dar kartą perskalavau šiltu vandeniu. Valio, plaukai truputėlį labiau atsipainojo, lengviau šukavosi.
Išsidžiovinusi supratau, kodėl daugelis pataria nespręsti apie rezultatus po pirmo plovimo. Savo kasomis šiandien gal net galėčiau pasivaržyti su pačiom laumėm iš pasakų. Na, gerai, truputėlį perdedu, jie tiesiog nekaip atrodo – neblizga, atrodo kaip ne iki galo išplauti, lyg būčiau tiesiog vandeniu perskalavusi, ir baisiai veliasi. Užtad jiems išdžiūvus visiškai nebesijaučia acto kvapo, labai tuo apsidžiaugiau – anoks malonumas kvepėti raugintais agurkais. Na ką, susipiname plaukus ir nieks net nepastebės, taip? Šiandien Klaipėdoje vėjuota, visi bus pasišiaušę, beveik neišsiskirsiu.
Kadangi panašaus rezultato ir tikėjausi iš pirmos dienos, tai nosies per daug nenukabinau. Laukiu nesulaukiu rytojaus, su kiekviena diena turėtų darytis vis geriau. O po keletos dienų pranešiu, kaip man toliau sekasi prisijaukinti savo naująją rutiną, tad sekit naujienas.