Su žyme → medus
Ankstyvas vasaros derlius
Ar jūs pastebėjote, kaip greitai atėjo vasara? Nespėjau net sumirksėti, o štai jau viskas žydi, kvepia ir Klaipėda pilna lengvai apskrudusių vasarotojų. Dievinu šitą laiką! Norisi keltis anksčiau ir nuveikti gal dešimt kartų daugiau.
Bet daugiausiai džiaugsmo vasarą man suteikia derlius. Uogos, vaisiai ir daržovės mūsų pilvams, o įvairiausi augalai, žolės, piktžolės ir vaistažolės – viskam apskritai!
Žinoma, aš labiausiai laukių pastarųjų. Muilą galima drąsiai išvirti ir iš parduotuvinių žolelių, jis bus kuo puikiausias. Tačiau nepalyginamai smagiau yra pačiai visą vasarą rinkti žoleles, kabinti, džiovinti jas. O tada visus metus iš šių atsargų virti muilą. Nežinau, ar muilas gali būti „nuoširdus“, bet man būtent taip atrodo – kad iš savom rankom rinktų žolelių išvirtas muilas kažkuo nuoširdesnis.
Štai vakar nurinkome glėbį šviežių, kvepiančių ramunėlių. Dabar jos linksmai šildosi prieš saulę mūsų virtuvėje. O kai išdžius, keliaus į naują muilą-šampūną (apie juos šiek tiek vėliau). Taip pat priskynėme ir nedidelį glėbelį kaulažolių, nes jau senokai norėjau išbandyti jas keliuose savo eksperimentuose kaip natūralų dažiklį.
Ir, žinoma, saldžiausias derlius – pirmasis šių metų medus. Galėčiau eiles rašyti jam – toks šviežias, toks kvapnus. Prieš porą dienų parsinešėme nemažą stiklainiuką, bet kažkodėl jis labai sparčiai nyksta. Įtariu, kad naktį virtuvėje puotauja Mikė Pūkuotukas. Nes kaip gi kitaip puslitris medaus dingtų taip greitai? Reikia suskubti ir kuo greičiau išvirti Avižų, pieno ir medaus muilo, nes kitaip gali nieko ir nelikti.
Dabar dar reikia susiruošti aplankyti atokias pamiškes, paupius ir patvorius, kad prisirinkti didžiausią glėbį dilgėlių. Jų taip pat šiais metais prireiks, ir nemažai. Tik kur aš viską sutalpinsiu?
O jūs ar renkate žoleles vasarą?