Su žyme → natūralus muilas
Nepaprastoji padėtis / State of emergency
Prieš porą savaičių, pasibaigus druskiniam muilui vonioje, nuėjau pasičiupti naujo gabalėlio nuo savo lentynų, kaip įprasta. Įsivaizduokite, koks siaubas mane apėmė, kai neradau nė vieno! Net mažutėlyčio gabalėlio atlikusio. Akivaizdu, kad metas vėl imtis pildyti lentynas, kitaip teks gintis nuo nuo muilo priklausomų namiškių ir ne tik. Na, ir šiaip, protu tiesiog nesuvokiama, kad mano vonioje nebūtų druskos muilo.
Taigi, sulaukiau priemonių, naujutėlaičių, gražučių formų ir kibau į darbą.
Pirmiausia į puodą papuolė muilai-šampūnai, nes jų taip pat pavojingai mažėja, o prie įprasto šampūno grįžti aš kol kas neplanuoju.
Dilgėlių muilas-šampūnas, su mėtų ir rozmarinų eteriniais aliejais, dilgėlių nuoviru, natūraliu šilku, kakavos sviestu ir avokadų aliejumi. Puikiai tinka linkusiems riebaluotis plaukams ir šį kartą apvalus, kad būtų patogiau naudoti.
Alaus muilas-šampūnas su apelsinų eteriniu aliejumi, alumi, taip pat šilku, kakavos sviestu ir avokadų aliejumi. Šis labiau tiks sausiems plaukams, mat turi daugiau aliejaus, nesureagavusio su šarmu.
Ir, žinoma, druskos muilas „Pietų vėjas“- su įvairiausių citrusinių eterinių aliejų kokteiliu, rožiniu moliu ir daug daug smulkios jūros druskos. Jis kvepia nuostabiai ir aš negaliu be jo gyventi, ypač vasarą (ir rytais).
Artimiausiu metu iš muilo virtuvės išlįsti neplanuoju.
______________________________________________________________________________
A few weeks ago I finished my salt bar so I went to get a new one from my shelves. Can you imagine how horrified I was when I couldn’t find a single one, not even a teeny tiny piece left. Clearly it’s time to get soaping, otherwise I’ll need to start fighting off my soap-addicted family and not only them. Also, I can’t imagine my bathroom without a salt bar.
So, I got my supplies, my new gorgeous wooden molds and started soaping. First ones on the list were the shampoo bars, since my stash is running dangerously low. And I’m not planning to go back to the commercial shampoo yet.
The green one is a Nettle shampoo bar with rosemary and spearmint essential oils, nettle tea, natural silk, cocoa butter and avocado oil. It’s great for my oily hair and this time I made them round, so they’re much easier to handle.
The brown one is a Beer shampoo bar made with orange essential oil, dark beer, natural silk, cocoa butter and avocado oil. I used a slightly higher superfat, so this one will be better for dry hair.
And, the last one, my favourite salt bar. I call it “The South wind”. It’s scented with a cocktail of citrus essential oils and smells simply amazing. I can’t live without it, especially in summer (and in the mornings, too).
I don’t think I’ll be leaving my soap kitchen anytime soon.
Švelnusis / The mild one
Manau, kad jau pakankamai prisiatostogavo mano blogas per šiuos kelis mėnesius – metas man grįžti. Kas seka Pieno vonių naujienas facebook’e, pastebėjo, kad visą tą laiką netinginiavau, tik va iki blog’o naujienos nenukeliaudavo. Taip, facebook’as mane nuviliojo. Naobettačiau, baisiausiai atsiprašau, susiimu ir nuo šiandien perkeliu visų naujienų “transliavimą” čia, nes jau gavau velnių nuo poros savo nuolatinių skaitytojų.
Iš tiesų, per rudenį išviriau galybę muilo ir vis dar jaučiu, kad kas kartą išmokstu kažką naujo, vis dar tobulėju, vis dar tobulinu savo receptus. Muilą verdu jau porą metų, tačiau vis dar jaučiuosi, lyg būčiau kątik pradėjusi. Bet visa tai turi ir šviesiąją pusę – idėjos tiesiog galvoje netelpa. Savaitę išsėdėti ir nieko neišvirti tolygu misijai neįmanomai. Būtent taip nutiko ir su šiuo muilu – pasižadėjau sau iki Kalėdų daugiau nieko nevirti, nes muilo man tikrai pakanka. Ir, savaime suprantama, vos tik aš tai sau pasižadėjau, mane pradėjo persekioti idėjos. Atsikėlus ryte – galvoje muilas, atsigulus vakare – galvoje vien muilas. Ištvėriau lygiai savaitę.
Švelnusis – kaip jau galima spėti iš pavadinimo, labai švelnus muilas su galybe kakavos sviesto, lietuviškų ožkyčių pienu, džiovintomis medetkomis ir ramunėlėmis, ir, žinoma, bekvapis. Vieną kartą jau esu virusi itin švelnų muilą, tačiau receptas man neįtiko, tad jį visiškai pakeičiau ir pasilikau tik pavadinimą.
Na, ir turiu pati pripažinti, kad muilas išėjo labai dailus.
O likutį supilsčiau į silikonines formeles, kurias netyčia užtikau Vilniuje. Taip, šitie žmogeliukai milžiniški, bet vis vien juk baisiai smagūs.
____________________________________________________________________________
I think my blog was on vacation for a few months, but it’s time for me to come back. I didn’t stop soaping, but somehow the news never reached the blog, only facebook. I even got a kick from a few of my readers and I’m so sorry I left all of you out! So, I decided to relocate all of my broadcasting to the blog and then just repost it to facebook. This way everyone can enjoy the soapy goodness!
I’ve made tons of soap this autumn and I still feel that every time I’m learning something new, improving my technique, perfecting the recipes. I’ve been making soap for two years now, but I still feel like I’m just starting out. But there’s a good side to this – ideas are never-ending. It’s simply impossible to stop soaping. I promised myself that I’ll stop soaping until Christmas. After a week, my head was exploding with ideas and the urge to soap, so I had no choice – I had to make soap.
The mild one – a very mild soap with tons of cocoa butter, local goats’ milk and dried calendula and chamomile. Unscented, of course.
And I have to admit, I think it came out awfully pretty.
Šis tas naujo
Šįkart daug nepostringausiu – norėjau tik parodyti, ką veikiau šias porą savaičių savo muilo virtuvėje.
Pirmiausia ėmiausi Avižų, pieno ir medaus muilo – šis derinys jau beveik virtęs “muilo klasika”, turbūt nėra likę nė vieno muilo virėjo, kuris nebūtų jo išbandęs. Ir kiekvienas, žinoma, turi savitą ir mylimą receptą.
Šį muilą aš verdu su natūraliu, lietuvišku ožkos pienu, šiųmetiniu pievų medumi (pamenate tą greitai tuštėjantį medaus stiklainėlį?) ir maltomis avižomis, kurios labai švelniai masažuoja odą. Pats receptas čia gana paprastas, bet neprastas – su daug alyvuogių aliejaus ir trupučiu sviestmedžio ir kakavos sviestų. Ir, žinoma, palikau jį bekvapį, nes šis muilas pats savaime itin švelniai ir maloniai kvepia. Mes jį labai mėgstame, nes jis labai tinka jautriai, sausai ir vaikų odelei.
O sekantis eilėje buvo Sodininko muilas. Kažkada labai seniai jau esu jį virusi, tačiau vis neprisiruošdavau pakartoti.
Visiškai natūralus, ypač gerai plaunantis ir šveičiantis muilas tiesiog tobulai tinka atsigaivinimui po karštos ir “murzinos” dienos sode ir nevisai. Tarpusavyje derinau keletą citrusinių eterinių aliejų su lašeliu čiobrelio ir rozmarino, tad kvapas ypač keliantis nuotaiką ir vasariškas – žolelės sudaro malonų pagrindą citrusams, juos kiek sušvelnina.
Muilas-šampūnas: Eksperimentas
Viena iš labiausiai man patinkančių muilo savybių yra įvairovė. Muilo galima išvirti kokio tik norite – įvairiausiems odos tipams, šveičiančio, gydančio, su pienu, grietinėle, alumi, druska, medumi, skutimosi muilo, muilo veidui ir net muilo plaukams. Taip, muilo-šampūno. Skamba kiek neįprastai? Gali būti, juk taip pripratome prie šampūnų buteliukuose. Pamenu, kai mama man pasakojo, kaip visą jaunystę plaukus plovė vien ūkišku muilu, negalėjau patikėti. Sunku buvo net įsivaizduoti, atrodė, kad iš plaukų turėjo likti šieno kupeta. Bet buvo priešingai.
Štai, aš jau du metai kaip verdu muilą, bet vis dar nedrįsau pabandyti išvirti muilo-šampūno. Tačiau vieną dieną, stovėdama savo vonioje, nusprendžiau, kad jau metas baigti draugystę su plastikiniais spalvotais buteliukais, kurių sudėties nesugebėčiau perskaityti nenusilaužusi liežuvio. Kam man to reikia, jeigu aš galiu pati, savo rankom, išsivirti paprasto ir sveiko savo plaukams „šampūno”. Taigi, ėmiausi darbo. Ilgai užtrukau tą receptą kurdama, mat įprastos muilo virimo taisyklės čia nevisai tiko. Susirinkau visą įmanomą informaciją ir štai, po šešių savaičių, prieš mane guli mano pirmasis „blynas“ – dilgėlių muilas-šampūnas, su dilgėlių nuoviru, dilgėlių ištrauka, tikru šilku ir mėtų bei levandų eteriniais aliejais. Jau smalsu? Man buvo labai smalsu. Todėl nutariau padaryti šį tą naujo – per artimiausias dvi savaites aš naudosiu savo muilą-šampūną ir aprašysiu (nuoširdžius) savo įspūdžius, kaip man sekasi pripratinti savo gaurus prie naujos rutinos.
Pradedant naudoti muilus-šampūnus, galima susidurti su tam tikromis problemomis. Man turbūt jau niekam nereikia priminti, kad natūralus muilas nėra neutralus, jis visada linksta į šarminę pusę. O mūsų plaukai labai mėgsta rūgštinę terpę. Tad po kiekvieno plovimo stipriai rekomenduojama plaukus perskalauti acto tirpalu (viena dalis acto ir devynios dalys vandens). Actas sureguliuos ph pusiausvyrą, be to, padės lengviau iššukuoti plaukus, sušvelnins juos ir jie gražiai blizgės. Galima jį vadinti savotišku kondicionieriaus pakaitalu. Jeigu esate pratę plauti plaukus įprastu šampūnu, jiems reikės kažkur dviejų savaičių, kad apsiprastų su visiškai pasikeitusiais įpročiais.
Taigi, kviečiu visus prisijungti ir pasižiūrėti, kas iš viso šito eksperimento išeis. Ar pavyks man dar šiek tiek supaprastinti savo kasdienybę, ar visgi nuleidusi galvą grįšiu prie baisiųjų spalvotų buteliukų?
Poryt pradedame!
Trys nauji muilai
100 proc. alyvuogių aliejaus muilas, Citrinžolių muilas su žalia arbata ir Šokoladinių triufelių muilas. Ir rudeniškas fonas!
Ir nepamirškite, kad Kalėdos artėja, metas pradėti sukti galvą dėl dovanų. O gražiai supakuotas, gardžiai kvepiantis rankų darbo muilo gabaliukas juk puikiai tam tinka. Todėl nesnauskite ir rašykite man į evelina@pienovonios.lt. Manau, kad mūsų lentynose rasime muilo kiekvieno skoniui.
Kas džiūsta ant lentynos…
Mano lentynos gerokai apsunko. Net pati nepajutau, kaip vienas po kito muilo kilogramai nugulė ant visų laisvų spintų ir spintelių ir grasinasi okupuoti mano namus. O kadangi ištaikėme progą ir juos visus sufotografavome, tad pats metas ir jums pasirodyti, ką pastaruosius porą mėnesių veikiau. Taigi pradėsiu savotišką įrašų seriją, kiekviename iš jų aprašydama vis naują pieno vonių muilą, būtinai su vaizdiniais įrodymais. O kol pabaigsiu dabar džiūstančius, kolekcija spės pasipildyti naujais. Na, trumpiau tariant, tikiuosi, kad medžiagos šitiems įrašams užteks ilgam, labai ilgam.
Tarp kitko, šį ir kitą sekmadienį (t.y. rugpjūčio 8 ir 15 dienomis) vėl bandysime laimę Klaipėdos Blusų Turguje, tad lauksime lankytojų ir smalsuolių.
Grįžom
Pagaliau apsitvarkėm! Labai nelaiku čia tas serveris sugalvojo numirti, bet nieko nepadarysi. Užtruko truputį ilgiau, nei norėjosi, bet savaitės kaip tyčia pasitaikė tikrai ganėtinai užimtos.
Svarbiausia, kad mes čia, įrašai yra ir galima toliau darbuotis. Ištaikiau ilgą, laisvą savaitgalį, tad imsimės dar trijų naujų muilų. Laukit naujienų, jos bus tikrai gardžios..
Tiesa, būčiau visai pamiršus – per visą kelionių maratoną ištaikėm minutėlę ir greitai nufotografavom Juodųjų granatų muilą.
Tiek šiam kartui!
Kaip gimsta natūralus muilas
Muilas turbūt yra paprasčiausia priemonė kasdieniame grožio rituale, tačiau retai kas žino, kaip iš tiesų jis gaminamas. Aš ir pati nežinojau, kol nepradėjau tuo domėtis. Todėl visai nesistebiu, kad dabar, man užsiminus, ką veikiu laisvalaikiu, dažnai tenka nustebusioms akims pasakoti, kaip aš čia tą muilą verdu.
Viskas yra paprasta – muilui tereikia aliejų, šarmo ir vandens. Sumaišius vandenyje ištirpusį šarmą su aliejumi, prasideda saponifikacijos procesas (nedrįstu šito termino versti), tai yra – pradeda gamintis muilas. Šis procesas užtrunka net iki savaitės ir jam pasibaigus šarmo muile nelieka, jis visas sureaguoja su aliejais. Aš recepte visada šarmo dedu 5-8proc. mažiau (angliškai tai vadinama superfat arba lye discount), kad liktų truputėlį nesureagavusio aliejaus ir muilas būtų švelnesnis.
Turbūt labiausiai per kantrybę kerta pagrindinė muilo virimo taisyklė – išvirtas muilas privalo 4 – 8 savaites džiūti ir bręsti, kad būtų visiškai paruoštas keliauti su jumis į vonią. Pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejaus muilas, dar vadinamas Kastilijos, džiovinamas net iki pusės metų. Yra manoma, kad kuo ilgiau jis džiūna, tuo švelnesnis odai tampa.
O taip pat aš jums žadėjau ir reportažą, kaip aš viriau Kavos ir Vetiverio muilą, taigi…
Pradedu pamažu tirpdydama aliejus ir sviestus
Šiame recepte vandenį pakeičiau stipria kava
Sumaišius su šarmu, kantriai laukiu tinkamos konsistencijos
Jos sulaukus, į puodą keliauja ir kavos tirščiai
Sukrečiame į formas ir dekoruojam!
Ir galiausiai, jau po 24 valandų, išimame iš formų ir supjaustome
Kodėl geriau rinktis natūralų muilą?
Aš niekada nebuvau perdėtai paranojiška dėl visų tų cheminių priedų maiste ar kosmetikos priemonėse, tačiau man jie nepatinka. Niekam jie nepatinka. Ir jei turiu pasirinkimą, aš ilgiau pasiknisiu parduotuvės lentynoje, kad susirasčiau sviestą (o ne sviesto produktą) ar sumokėsiu daugiau už tikrą sūrį.
Lygiai taip pat yra ir su muilu. Tai, ką randame parduotuvėse, nėra muilas, tai – „muilo produktas“, praktiškai skalbimo milteliai muilo pavidalu. Natūralus muilas yra gaminamas iš įvairiausių odą lepinančių sviestų ir aliejų – alyvuogių, taukmedžio, avokadų, migdolų ir dar daugelio. Tuo tarpu komerciniame muile geriausiu atveju rasite gyvulinių riebalų ar kokosų, palmių aliejaus su nemaža porcija Sodium lauryl sulphate ir kitų neištariamų cheminių priedų – taip tiesiog pigiau. Toks muilas sausina odą, nuplaudamas ne tik nešvarumus, bet ir apsauginį odos sluoksnį. Taip pat yra įtarimų, kad kai kurie jų sukeliair kur kas sunkesnius negalavimus, nei vien išsausėjusi oda. Ne ką geresni yra ir vadinamieji “glicerininiai” muilai ar dušo geliai/kremai.
Nesakau, kad, jei nepirksite natūralaus muilo, ryt jums kojų pirštai nubyrės, ne. Tik primenu, kad visada yra galimybė rinktis.
Pradedame
Taigi – bonžūr, mielieji lankytojai.
Visų pirma turbūt reikėtų pasiaiškinti, kas esame tokie ir ką čia veikiame, tad mielai prašome paskaityti mūsų glaustą „Apie“:
„Pieno vonios“ yra nedidelė virtuvė, kurioje sukamės mes – Evelina ir Ieva. Verdame muilą, gaminame įvairiausias priemones voniai ir kūnui. Ir esame čia tam, kad parodytume jums, kaip tikrai natūraliai galima lepinti save.
Štai jums ir pagrindinė informacija. Iš tiesų, rankų darbo muilo ir kūno priežiūros priemonių gamyba susidomėjau senokai, bet turėjo praeiti truputis laiko, kad pati imčiausi bandyti. O dabar man atrodo, kad gera idėja būtų ir rašyti apie tai. Pasižiūrėsim, kas iš to išeis.
Rašymą užmečiau senokai, tad – kantrybės, man reikia atgauti įgūdžius (čia turėtų būti pataikūniškai besišypsantis veidelis).
O rašysim apie viską. Aišku, pirmiausia tai girsimės, ką pačios išbandėme, ką naujo pagaminom. Bus ir receptų jums namie išbandyti, daug informacijos apie bazinius, eterinius aliejus, molius ir kitus ingredientus, kuriuos naudojame. Rašysim apie viską, kas mums atrodys verta dalinimosi.
Na ką, pasiraitojam rankoves ir imamės darbo!