Su žyme → pliurpalai
Švelnusis / The mild one
Manau, kad jau pakankamai prisiatostogavo mano blogas per šiuos kelis mėnesius – metas man grįžti. Kas seka Pieno vonių naujienas facebook’e, pastebėjo, kad visą tą laiką netinginiavau, tik va iki blog’o naujienos nenukeliaudavo. Taip, facebook’as mane nuviliojo. Naobettačiau, baisiausiai atsiprašau, susiimu ir nuo šiandien perkeliu visų naujienų “transliavimą” čia, nes jau gavau velnių nuo poros savo nuolatinių skaitytojų.
Iš tiesų, per rudenį išviriau galybę muilo ir vis dar jaučiu, kad kas kartą išmokstu kažką naujo, vis dar tobulėju, vis dar tobulinu savo receptus. Muilą verdu jau porą metų, tačiau vis dar jaučiuosi, lyg būčiau kątik pradėjusi. Bet visa tai turi ir šviesiąją pusę – idėjos tiesiog galvoje netelpa. Savaitę išsėdėti ir nieko neišvirti tolygu misijai neįmanomai. Būtent taip nutiko ir su šiuo muilu – pasižadėjau sau iki Kalėdų daugiau nieko nevirti, nes muilo man tikrai pakanka. Ir, savaime suprantama, vos tik aš tai sau pasižadėjau, mane pradėjo persekioti idėjos. Atsikėlus ryte – galvoje muilas, atsigulus vakare – galvoje vien muilas. Ištvėriau lygiai savaitę.
Švelnusis – kaip jau galima spėti iš pavadinimo, labai švelnus muilas su galybe kakavos sviesto, lietuviškų ožkyčių pienu, džiovintomis medetkomis ir ramunėlėmis, ir, žinoma, bekvapis. Vieną kartą jau esu virusi itin švelnų muilą, tačiau receptas man neįtiko, tad jį visiškai pakeičiau ir pasilikau tik pavadinimą.
Na, ir turiu pati pripažinti, kad muilas išėjo labai dailus.
O likutį supilsčiau į silikonines formeles, kurias netyčia užtikau Vilniuje. Taip, šitie žmogeliukai milžiniški, bet vis vien juk baisiai smagūs.
____________________________________________________________________________
I think my blog was on vacation for a few months, but it’s time for me to come back. I didn’t stop soaping, but somehow the news never reached the blog, only facebook. I even got a kick from a few of my readers and I’m so sorry I left all of you out! So, I decided to relocate all of my broadcasting to the blog and then just repost it to facebook. This way everyone can enjoy the soapy goodness!
I’ve made tons of soap this autumn and I still feel that every time I’m learning something new, improving my technique, perfecting the recipes. I’ve been making soap for two years now, but I still feel like I’m just starting out. But there’s a good side to this – ideas are never-ending. It’s simply impossible to stop soaping. I promised myself that I’ll stop soaping until Christmas. After a week, my head was exploding with ideas and the urge to soap, so I had no choice – I had to make soap.
The mild one – a very mild soap with tons of cocoa butter, local goats’ milk and dried calendula and chamomile. Unscented, of course.
And I have to admit, I think it came out awfully pretty.
Nedidelės nesėkmės ir daug darbo
Taip tiesiog kartais būna. Susiplanuoji puikiausią muilo partiją, viskas lyg ir puikiai einasi. Iiiiir tada aromatinis aliejus sutraukia visą pusantro kilogramo muilo partiją.
Tokiu atveju galima ir truputį pasikeikti. Žinote, puiki taktika nervams nuraminti.
Taigi, šiandien avietinis muilas man tokį pokštą ir iškrėtė. Bet yra ir pliusų – kaip tik prieš kelias dienas užtikau neblogą pamoką, kaip „išgelbėti“ nesėkmingą muilo partiją, ko ir imsiuosi rytoj. Tada beliks sugalvoti, ką su tuo išgelbėtu muilu daryti.
Paplepėjau va, o dabar metas grįžti prie darbo. Mano virtuvėje sėkmingai įsivažiavo pasiruošimas Kalėdoms. Per artimiausias savaites reikia išvirti daaaaaug muilo. Ant lentynos jau įsikūrė ir džiūsta 100proc. alyvuogių aliejaus ir žaliosios arbatos su citrinžolėmis muilų eilės, o dar planuose kiek! Šokoladinių triufelių, Avižų, pieno ir medaus ir, žinoma, Kalėdomis kvepiantys muilo gabaliukai.
Mažas supermamų pasaulis
… ir jo taisyklės.
Prieš gerą mėnesį sugalvojau, kad gal visai ne pro šalį būtų Supermamų forumo skelbimų skiltyje sukurt temą ir savo muilus pasiūlyti daugybei ten besilankančių mamyčių ir ne visai. Kadangi kažkada anksčiau truputį reiškiausi Parfumerijos skiltyje, netgi turėjau reikiamą šimto žinučių bagažą, be kurio skelbimų temos jums nieks neleis sukurti. Taigi, susiradau Rankdarbių skyrelį ir ėmiausi kurti temą. O ten viskas ne taip jau paprasta, pasirodo. Pirmiausia, yra kelios pagrindinės taisyklės temų kūrimui, pvz. būtinos lietuviškos raidės, galerija ir pan. Aha, gerai, šitas visas įvykdžiau. Tada pastebėjau, kad yra dar viena atskira tema, kokius reikalavimus turi atitikti jūsų tema, kad ją patvirtintų. Ten kokie 26 forumo puslapiai prirašyti visokių nerašytų taisyklių ir niuansų. Aha… Na, gerai, permečiau akimis ir juos, lyg ir viskas gerai. Sukūriau temą ir nusiteikiau laukt patvirtinimo. Vienoje vietoje radau, kad temą patvirtinti turi per tris dienas, kitoje – kad per dešimt (užsiėmę tie forumų moderatoriai šiais laikais). Laukiau. Dar truputį laukiau. Po trijų dienų parašiau moderatorei klausdama, ar viskas gerai su tema, ar gal man jau dabar kažką ištaisyti, nelaukus tų dešimt dienų. Atsakymo nesulaukiau. Pralaukiau dešimt dienų. Vėl parašiau moderatorei ir paklausiau, ar čia man pačiai reiktų išsiaiškinti, kurią nerašytą taisyklę sulaužiau, ar visgi ji man pati pasakys. Spėkit, kokio atsakymo sulaukiau? Pasirodo, rankų darbo muilas nėra rankdarbis ir į pastarąjį skyrelį išvis netinka. Aš dar pabandžiau pasiginčyti, kuo rankų darbo muilas yra mažiau rankdarbis negu kokie iš blizgučių suverti auskarai, bet, deja, moderatorės žino geriau. Kaip manot, rankų darbo muilas visgi yra rankdarbis ar čia tik man taip gali atrodyti?
Taigi, neįsileido supermamos manęs į savo pogrindinį turgelį. Labai liūdžiu.
Kas pas mus vyksta
Aš šiandien turėjau praktiškai atvilkti save čia, kad pradėčiau šitą įrašą. Aš jį “rašau” jau antra savaitė. Akivaizdu, kad ganėtinai nesėkmingai, nors nelabai suprantu kodėl – nėra tai toks jau didelis darbas. Nežinau, ar čia vasariškas tingulys įsisuko, ar tiesiog sunku įsivažiuoti po ilgesnės pertraukos ir begalės darbų kitose mano gyvenimo srityse. Kad ir kaip ten bebūtų, aš čia (nesvarbu, kad šantažo prieš pačią save būdu…) ir esu ryžtingai nusiteikusi imtis darbo.
Tad vakar ėmiausi virti. Naujas muilas vadinsis Karma – labai “žemiškas”, sodrus, mažumėlę rytietiškas, puikiai valantis muilas. Ir dar šiai savaitei suplanavau mažiausiai dvi partijas. Svarbiausia, kad ryžtas neapleistų.
O dabar pabaigai noriu su jumis pasitarti. Visame šitame procese, atrodo, sunkiausia man yra sugalvoti pavadinimą naujam muilui. Viskas, ką aš sugalvoju, man skamba arba kvailai, arba tiesiog juokingai. O jeigu aš surengčiau mini konkursą? Jūs man pasiūlote naujam muilui pavadinimą, o aš, atrinkusi laimėtoją, padovanoju gabaliuką naujai pakrikštyto muilo. Pažadu, kad prizas tikrai bus ir jį tikrai kuris nors vienas gaus (čia, žinoma, jei man pasiseks ir atsiras bent vienas dalyvaujantis).
Na, pareikškite savo nuomonę!
Pradedame
Taigi – bonžūr, mielieji lankytojai.
Visų pirma turbūt reikėtų pasiaiškinti, kas esame tokie ir ką čia veikiame, tad mielai prašome paskaityti mūsų glaustą „Apie“:
„Pieno vonios“ yra nedidelė virtuvė, kurioje sukamės mes – Evelina ir Ieva. Verdame muilą, gaminame įvairiausias priemones voniai ir kūnui. Ir esame čia tam, kad parodytume jums, kaip tikrai natūraliai galima lepinti save.
Štai jums ir pagrindinė informacija. Iš tiesų, rankų darbo muilo ir kūno priežiūros priemonių gamyba susidomėjau senokai, bet turėjo praeiti truputis laiko, kad pati imčiausi bandyti. O dabar man atrodo, kad gera idėja būtų ir rašyti apie tai. Pasižiūrėsim, kas iš to išeis.
Rašymą užmečiau senokai, tad – kantrybės, man reikia atgauti įgūdžius (čia turėtų būti pataikūniškai besišypsantis veidelis).
O rašysim apie viską. Aišku, pirmiausia tai girsimės, ką pačios išbandėme, ką naujo pagaminom. Bus ir receptų jums namie išbandyti, daug informacijos apie bazinius, eterinius aliejus, molius ir kitus ingredientus, kuriuos naudojame. Rašysim apie viską, kas mums atrodys verta dalinimosi.
Na ką, pasiraitojam rankoves ir imamės darbo!