Su žyme → sodininko
Šis tas naujo
Šįkart daug nepostringausiu – norėjau tik parodyti, ką veikiau šias porą savaičių savo muilo virtuvėje.
Pirmiausia ėmiausi Avižų, pieno ir medaus muilo – šis derinys jau beveik virtęs “muilo klasika”, turbūt nėra likę nė vieno muilo virėjo, kuris nebūtų jo išbandęs. Ir kiekvienas, žinoma, turi savitą ir mylimą receptą.
Šį muilą aš verdu su natūraliu, lietuvišku ožkos pienu, šiųmetiniu pievų medumi (pamenate tą greitai tuštėjantį medaus stiklainėlį?) ir maltomis avižomis, kurios labai švelniai masažuoja odą. Pats receptas čia gana paprastas, bet neprastas – su daug alyvuogių aliejaus ir trupučiu sviestmedžio ir kakavos sviestų. Ir, žinoma, palikau jį bekvapį, nes šis muilas pats savaime itin švelniai ir maloniai kvepia. Mes jį labai mėgstame, nes jis labai tinka jautriai, sausai ir vaikų odelei.
O sekantis eilėje buvo Sodininko muilas. Kažkada labai seniai jau esu jį virusi, tačiau vis neprisiruošdavau pakartoti.
Visiškai natūralus, ypač gerai plaunantis ir šveičiantis muilas tiesiog tobulai tinka atsigaivinimui po karštos ir “murzinos” dienos sode ir nevisai. Tarpusavyje derinau keletą citrusinių eterinių aliejų su lašeliu čiobrelio ir rozmarino, tad kvapas ypač keliantis nuotaiką ir vasariškas – žolelės sudaro malonų pagrindą citrusams, juos kiek sušvelnina.
